Kas labiausiai didina akių raumenų įtempimą dirbant kompiuteriu?

Akių raumenų įtampa – vis dažniau minima problema, su kuria susiduria šiuolaikiniai žmonės, praleidžiantys valandų valandas prie kompiuterių ekranų. Pavargusios akys, sausumo pojūtis, perštėjimas ar net lengvas galvos skausmas – tai tik keli simptomai, signalizuojantys, kad regos sistema patiria per didelį krūvį. Specialistai įspėja, kad ilgalaikis darbas prie kompiuterio gali ne tik sukelti trumpalaikį diskomfortą, bet ir paveikti akių sveikatą ilguoju laikotarpiu. Tad, kas labiausiai prisideda prie šios įtampos ir kaip galima ją sumažinti?

Ilgalaikis žiūrėjimas į ekraną

Vienas pagrindinių akių raumenų įtampos kaltininkų – nepertraukiamas žiūrėjimas į ekraną. Kai dirbame kompiuteriu, akys nuolat fokusuoja vaizdą vienodu atstumu, o tai riboja natūralų raumenų atsipalaidavimą. Skirtingai nei kasdienėje aplinkoje, kur žvilgsnis šokinėja tarp arti ir toli esančių objektų, darbas prie ekrano verčia akis dirbti monotoniškai. Dėl to raumenys, atsakingi už lęšiuko reguliavimą, greitai pavargsta. Pasak akių gydytojų, jau po kelių valandų tokio darbo daugelis pajunta pirmuosius nuovargio ženklus, kurie laikui bėgant tik stiprėja.

Mėlynoji šviesa ir jos poveikis

Kitas reikšmingas veiksnys – ekrano skleidžiama mėlynoji šviesa. Ši intensyvi šviesa, ypač vyraujanti šiuolaikiniuose LED ekranuose, gali dirginti tinklainę ir prisidėti prie akių įtampos. Nors moksliniai tyrimai dar neįrodė galutinio jos poveikio masto, specialistai sutaria, kad ilgalaikis mėlynosios šviesos poveikis vakarais, kai akys jau ir taip pavargusios, tik dar labiau apsunkina situaciją. Be to, ji gali trikdyti miego kokybę, o tai neleidžia akims tinkamai pailsėti per naktį.

Netinkama ergonomika

Dar viena dažnai nepastebima priežastis – netinkama darbo vietos ergonomika. Jei ekranas pastatytas per žemai, per aukštai ar per arti akių, raumenys priversti nuolat prisitaikyti prie nepatogios padėties. Pavyzdžiui, per arti esantis monitorius verčia akis labiau įsitempti, o pernelyg ryškus ekranas ar atspindžiai nuo jo dar labiau vargina regą. Ekspertai pataria laikyti ekraną maždaug 50–70 cm atstumu nuo akių ir užtikrinti, kad jo viršus būtų akių lygyje. Taip pat svarbu vengti stiprių šviesos kontrastų tarp ekrano ir aplinkos.

Retas mirksėjimas

Mirksėjimo dažnis – dar vienas aspektas, turintis įtakos akių būklei. Dirbdami prie kompiuterio žmonės dažnai pamiršta mirksėti taip dažnai, kaip įprastai, o tai lemia akių sausumą. Kai akies paviršius išsausėja, jis tampa jautresnis, o raumenys dirba intensyviau, bandydami kompensuoti diskomfortą. Šią problemą galima sušvelninti sąmoningai primenant sau mirksėti arba naudojant drėkinamuosius lašus.

Nekoreguoti regos sutrikimai

Galiausiai, akių įtampą gali didinti ir neiškoreguoti regos sutrikimai. Jei žmogus turi nežymią trumparegystę, toliaregystę ar astigmatizmą, bet nenešioja akinių ar naudoja netinkamus, akys priverstos dirbti papildomai, kad sufokusuotų vaizdą ekrane. Reguliarus apsilankymas pas oftalmologą gali padėti laiku pastebėti ir išspręsti šias problemas.

Kaip sumažinti akių raumenų įtampą?

Norint apsaugoti akis nuo per didelės įtampos, būtina imtis veiksmų: daryti reguliarias pertraukas (pavyzdžiui, taikyti „20-20-20“ taisyklę), pasirūpinti tinkama ekrano padėtimi, sumažinti mėlynosios šviesos poveikį specialiais filtrais ar akiniais ir stebėti akių drėgmę. Akių sveikata – neatsiejama geros savijautos dalis, todėl rūpintis ja dirbant prie kompiuterio turėtų tapti kiekvieno prioritetu.